Rytas bunda, rytas kyla Į prisikėlimo tylą, Kur margučių pilnos kraitės, Melsvos lyg dangus pašlaitės Džiugina visus, kas gyvas Švinta rytmetis ankstyvas Ir visiems jums gero linki. Būkit dosnūs ir laimingi.
Egmilės eilėmis, su Šv. Velykomis Jus sveikina Vitalius
Pasidomėjau kaip silkes marinuoja olandai. Viename iš aprašymų nebuvo naudojama druska, vien tik cukrus. Pasirodė gan egzotiška. Pas mus silkė vos ne druskos sinonimas. Surasti neapdorotų silkių nepavyko. Turguje aptikau atšaldytų strimėlių. Parsinešiau jų nemažą krepšį. Mažesnes tradiciškai užsūdžiau.
Atrinktas didesnes užmarinavau. Olandai tokiame marinate pataria jų neperlaikyti, dvi - trys dienos ir valgyti. Paragauta buvo po trijų dienų. Skonis tikrai nenuvylė. Sumuštiniams naudojau itališką duonelę čiabatą.
Skumbrė karšto rūkymo. Kadangi buvo nemaža, prireikė dviejų avokadų. Pusės citrinos sultys tiek pagerino skonį, tiek neleido pajuoduoti avokadams. Viską sutryniau šakutėmis. Tepiau ant pusiau perpjautos čiabatos bandelės. Nepagailėjau pipirų, todėl norėjosi ir užsigerti. Būtų tikusi ir arbata, bet alus tiko geriau.
Vištiena dar neatsibodo. Ir tikriausiai neatsibos. Šį kartą nusipirkau įpakavimą blauzdelių. Užpyliau ir įtryniau "Cajun" prieskoniais ir palikau marinuotis. Kitą dieną sudėjau į įkaitintą iki 220°C orkaitę. Kepiau pusvalandį. Kol kepė blauzdelės, atšilo sluosniuotos tešlos lapeliai. Lapeliai buvo per ilgi, lyginant su pločiu. Nupjoviau juostelę ir ją perpjovęs pusiau, padėjau ant lapelio vidurio. Ant jos padėjau atvėsusią blauzdelę, apvyniojau tešla, viršų apvyniojau folija ir sustačiau ant kepimo skardos. Vėl kepiau orkaitėje, kol tešla iškepė ir parudo. Patiekiau su Tūkstančio salų padažu.
Skanaus!
Gaminimą pradėjau nuo sūrio. Jį sutarkavau, įbėriau kaupiną šaukštą bulvių krakmolo ir išmaišiau. Užtarkavau didelę česnako skiltelę, pabarsčiau uogine paprika, ciberžolės ir vėl išmaišiau.
Ėmiausi duonos. Nupjoviau kepaliuko viršų ir išskobiau vidų, palikdamas 1,5 cm storio sieneles. Kepaliuko viršų supjausčiau centimetro storio riekelėmis, viską sudėjau ant kepimo skardos ir pašoviau į orkaitę. Kol duona džiūvo ir skrudo, ėmiausi sūrio masės. Užviriau apie 200 ml alaus, subėriau sūrio - prieskonių mišinį, kaitinau ant mažos ugnies ir intensyviai maišiau, kol sūris išsilydė ir masė sutirštėjo. Ją supyliau į išskobtą ir šiek tiek paskrudusį duonos kepaliuką. Pradžioje sūrio masė buvo kabinama duonos riekelėmis, vėliau pjaustomos ir kepaliuko sienelės.
Prieskonių nepamažinau, skonis buvo pikantiškas. Litrinis butelis alaus per dideliu nepasirodė.
Senokai buvo kepta sparneliai. Šį kartą pabandžiau pikantiškesnį marinatą. Sumaišiau kaupiną šaukštą medaus, apie 50 ml sojos padažo, apie 50 ml škotiško viskio, ciberžolės ir rūkytos paprikos miltelius, sudėjau sparnelius, gerai išmaišiau ir palikau marinuotis per naktį. Kitą dieną pasūdžiau ir kepiau 200°C temperatūroje, kol gražiai apskrudo.
Patiekiau su 1000 salų padažu.
Pamalonino vienas komentaras, kad šiems sparneliams joks padažas nebūtinas, jie skanūs ir vieni.